Ventiliuojamas fasadas: modernus sprendimas ar montavimo iššūkis?

Praktinė analizė, paremta STR reikalavimais ir realia montavimo praktika. Šį kartą gilinames į ventiliuojamo fasado technologiją – sprendimą, kuris dažnai painiojamas su „kvėpuojančiu fasadu“, tačiau iš tikrųjų reikalauja tikslios inžinerinės logikos, sluoksnių dermės ir montavimo disciplinos.

STAYBINĖ INFORMACIJA

Gediminas Meižys

1. Kas iš tikrųjų yra ventiliuojamas fasadas?

Tai ne medžiaga. Tai sisteminė technologija, kurios esmė – suformuoti nuolatinį oro tarpą tarp apdailos sluoksnio ir šilumos izoliacijos, taip apsaugant konstrukcijas nuo kondensato, UV spindulių ir temperatūrinių deformacijų.

Kodėl tai svarbu inžinieriui?

Nuo oro tarpo funkcionavimo priklauso:

  • garso, šilumos izoliacijos efektyvumas;

  • drėgmės balansavimas konstrukcijoje;

  • dangos tarnavimo laikas.

Ventiliuojamas fasadas nėra „kvėpuojantis“ – jis valdo drėgmės judėjimą per natūralią oro cirkuliaciją, o ne per medžiagų difuzines savybes.

📌 STR 2.01.01:2017 nurodo reikalavimus vėdinamiems oro tarpams, šilumos izoliacijos tvirtinimui bei degumo klasėms virš 9 m aukščio pastatuose.

🧱 2. Konstrukcijos schema (sluoksnių sandara)

➤ Laikanti sistema

  • Cinkuotas plienas, aliuminis ar medinis karkasas (pagal pastato tipą, gaisrinius reikalavimus).

  • Montuojama per laikiklius su termoizoliacinėmis tarpinėmis, kad būtų eliminuoti šilumos tiltai.

➤ Šilumos izoliacija

  • Dažniausiai – akmens vata, dviejų sluoksnių sistema, 20–30 mm + 100–150 mm ir daugiau.

  • Privaloma montuoti mechaniškai (pagal STR reikalavimus, klijavimas šioje sistemoje – nepakankamas).

➤ Vėjo izoliacija

  • Garams laidus, bet vėjui nelaidus sluoksnis (pvz., DELTA-FASSADE).

  • Turi būti sandariai užleidžiama, suklijuota juostomis, priešingu atveju – efektyvumas krenta iki 30–40%.

➤ Oro tarpas (ventiliacinis kanalas)

  • Min. 20 mm (rekomenduojama – 30–40 mm).

  • Būtinas oro įėjimas ir išėjimas (pvz., apatiniame karnize, viršuje – vėdinimo grioveliai).

  • Turi būti apsauga nuo vabzdžių ir paukščių.

➤ Apdailos sluoksnis

  • HPL, fibrocementas, aliuminio kompozitas, keramika, mediena.

  • Reikalingas temperatūrinis tarpas tarp plokščių (2–10 mm), priklausomai nuo plėtimosi koeficiento.

⚠️ 3. Inžinerinės klaidos, kurios sunaikina sistemą

🔧 1. Netinkamas tvirtinimo taškų kiekis
– Per mažai tvirtinimo elementų = „siūbavimas“ vėjyje ir pažeista vėjo izoliacija.

🔧 2. Oro tarpas su „aklomis“ zonomis
– Fasadas suformuotas, bet oras „nevaikšto“ – nėra ventiliacijos per visą aukštį.

🔧 3. Apdailos plokščių montavimas be kompensacinių tarpų
– Tai ypač svarbu HPL ir keraminėms dangoms – dėl temperatūrų plokštės tiesiog skyla ar atsikabina.

🔧 4. Skubotas vėjo izoliacijos montavimas be sandūrų užklijavimo
– Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vėjas „išpučia“ šilumos izoliaciją – sistema tampa neveiksni.

✅ 4. Kada ir kur verta naudoti?

Lentelė.

Išvados

Ventiliuojamas fasadas – tai ne vien apdaila, o sudėtinga funkcinė sistema, kurios kiekvienas sluoksnis turi griežtą funkciją. Klaida viename taške – per mažas tarpas, netinkama izoliacija, netikslus tvirtinimas – virsta ne tik estetiniu, bet techniniu defektu, kurio taisymas brangus ir sudėtingas.

Jeigu statote A++ klasės namą arba renovuojate seną, šis sprendimas yra vienas iš techniškai pažangiausių rinkoje. Bet tik tada, kai įgyvendinamas teisingai, griežtai pagal technologiją ir inžinerinę logiką.